0 C
Šiauliai
2020 / 12 / 04

Kodėl jauni žmonės studijoms renkasi užsienio universitetus

Ar jau skaitete?

Trečiadienis – nukentėjo neblaivus eismo dalyvis

Gruodžio 2 dieną, trečiadienį, pirminiais duomenimis, 6-iuose eismo įvykiuose sužeisti 6 žmonės, tarp jų – 3 keleiviai (2 viešojo transporto), pėsčiasis pėsčiųjų perėjoje, dviračiu...

Gruodžio 1-oji – žuvo pėsčiasis

Gruodžio 1-ąją, antradienį, policijos pareigūnai užregistravo, pirminiais duomenimis, 58 eismo įvykius. Žmonės nukentėjo 9-iuose įvykiuose, 6 – tamsiuoju paros metu, 5 – esant šlapiai...

Smegenų aneurizma: pavojinga liga, kurios dauguma net nežino

Net trys iš penkių (60 proc.) šalies gyventojų nežino, kas yra smegenų aneurizma, nors tai vieną didžiausių rizikų gyvybei keliančių kraujagyslių ligų. Tokius rezultatus...

Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?

Knygų pasiūlai nepaliaujamai augant, leidyklos vis dar išlieka pagrindiniu tarpininku tarp autoriaus, knygos ir skaitytojo. Tačiau nepriklausomybės pradžioje imtas formuoti skaitytojo skonis išsivystė į...

Studentė. Nuotrauka Анастасия Гепп iš Pixabay

Nors Lietuvos vyriausybės strateginės analizės centro (Strata) atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 2028 m. sveikatos specialistų poreikis Lietuvoje bus 3,4 tūkst. specialistų didesnis nei 2018 m. dirbusių sveikatos specialistų skaičius, gydytojų rezidentų finansavimas valstybės lėšomis – mažinamas. Taigi, nors į medicinos studijas Lietuvoje patekti gali tik geriausiais balais mokyklas baigę jaunuoliai, tai negarantuoja valstybės finansinio palaikymo būsimiems paklausiems specialistams, todėl dalis jų renkasi studijas kitose šalyse, kuriose mokesčiai už mokslą yra analogiški, tačiau perspektyvos – geresnės. Ir tokių šalių – jaunų medikų specialistų studijų uostų – geografija plečiasi.

Užsienyje lietuviai noriai studijuoja medicinos mokslus

Pasak vienintelės sertifikuotos Britų Tarybos „Education UK“ konsultantės Lietuvoje Eglės Kesylienės, anksčiau mediciną studijuoti norintys jauni žmonės aktyviai dalyvaudavo atrankose į prestižinius Jungtinės Karalystės (JK) universitetus, tačiau nesibaigiant „Brexit“ nežiniai, ėmė vis dažniau domėtis Šveicarijos ir Vokietijos universitetais.

„Ir ne veltui – beveik šešis šimtmečius skaičiuojanti Vokietijos švietimo sistema Europoje vertinama kaip viena pavyzdinių. Šioje šalyje švietimo sistemai taikomi aukščiausi europiniai standartai, veikia daugiau nei 400 valstybinių ir privačių universitetų, kuriuose kasmet siūloma beveik 20 tūkst. skirtingų studijų programų, o net trys iš 37 medicinos studijas siūlančių Vokietijos universitetų pagal „World University Ranking“ reitingą patenka į geriausių pasaulio universitetų dešimtuką. Iš padidėjusio paraiškų skaičiaus pastebime, kad galimybė mokytis šalyse, kurios yra technologinių naujovių, mokslinių autoritetų bei ekonominės gerovės pavyzdys pasaulyje, vilioja vis daugiau Lietuvos abiturientų“, – sako „American English School“ (AMES) vadovė E. Kesylienė.

Kasmet studijas Vokietijos ir Šveicarijos aukštosiose mokyklose pasirenka beveik 7 proc. Lietuvos moksleivių ir studentų, tačiau nerimstant „Brexit“ aistroms, šis skaičius turėtų gerokai šoktelėti – šios šalys yra netoli ir priimtinos tiek kultūriškai, tiek ekonomiškai.

„Nors vokiečiai dažnai vertinami kaip nacionalistai, universitetų požiūris į atvykėlius yra itin kosmopolitiškas: šalies aukštosios mokyklos nuolat plečia specialybių ratą, įteisina vis daugiau programų dviem kalbomis arba anglų kalba, didina studentų skaičių, gerina įstojimo sąlygas jaunuoliams iš užsienio šalių. Lyginat studijų programas, didelio išskirtinumo nėra, bet remiantis studijų kokybės vertinimais bei studijuojančiųjų pasisakymais, Vokietijos ir Šveicarijos universitetuose studijos pasirenkamos dėl aukštos studijų kokybės, itin aukštos kvalifikacijos dėstytojų, tarptautinio diplomų pripažinimo, kvalifikuotos praktikos, kalbinių galimybių ir akivaizdžiai pranašių kosmopolitiškų karjeros galimybių“, – sako AMES vadovė E. Kesylienė.

Didžioji dalis specialybių Vokietijos universitetuose yra vokiečių kalba, tačiau tai jokia kliūtis – tarp studentų iš Lietuvos čia itin populiarios medicinos ir biomedicinos bei taikomosios chemijos studijų programos. Noro studijuoti būtent šioje šalyje nesumažina ir itin konkurencingos atrankos į medicinos studijų programas – į 9 tūkst. vietų pretenduoja 43 tūkst. kandidatų.

Kitas studijų finansavimo modelis

Pasak AMES vadovės E. Kesylienės, dažniausia norinčių išvykti studijuoti svetur klaida – lyginti mokslų kainą, kai mąstoma tik apie mokamą sumą už mokslus aukštojoje mokykloje, tačiau pamirštama įvertinti pragyvenimo, maitinimo, transporto bei kitas išlaidas, būtinas studijuojant svečioje šalyje. Vokietija yra priskiriama prie studentams itin palankių šalių – čia pragyvenimui studentas išleidžia vidutiniškai apie 700 Eur per mėnesį (apgyvendinimui, maistui, vietos transportui), kadangi Šveicarijos ekonominis lygis yra kiek aukštesnis, čia reikėtų mėnesiui nusimatyti apie 1 tūkst. eurų. AMES praktika rodo, kad, išleidę vaiką mokytis į užsienį, tėvai turi nusiteikti bent pirmus mokslo metus remti savo studentą iki tūkstančio eurų per mėnesį – tada netikėtumų ir psichologinio spaudimo, kaip svečioje šalyje išsilaikyti, bus galima išvengti.

„Studijos Vokietijos valstybinėse aukštojo mokslo įstaigose yra nemokamos arba kainuoja išties nedaug, todėl dažnai studentus iš Lietuvos finansiškai paremia tėvai arba jie patys būtinoms išlaidoms užsidirba po paskaitų. Kadangi pagal šalies įstatymus studentai gali dirbti iki 20 valandų per savaitę bei 120 pilnų darbo dienų per metus, vidutiniškai per mėnesį dirbantis studentas gauna apie 500-800 eurų. Žinoma, bent jau pirmus studijų metus rekomenduojama tik mokytis, kad būtų galima perprasti vietinę studijų sistemą. Be to, kitaip nei Lietuvoje, yra nemažai institucijų, fondų, agentūrų, remiančių studijuojančius ar planuojančius studijuoti Vokietijoje, pvz., DAAD, Friedricho Eberto paramos fondas, „Cusanuswerk“, Vokietijos ekonomikos fondas (Stiftungder Deutschen Wirtschaft), taip pat – Vokietijos stipendija, kuomet ne tik valstybė, bet ir privatūs rėmėjai finansiškai prisideda prie jaunųjų protų finansavimo“, – pasakoja sertifikuota studijų užsienyje specialistė E. Kesylienė.

Tiesa, pasak jos, šiai paramai yra keletas sąlygų: norintys gauti finansavimą iš minėtų institucijų, turi ne tik išsiskirti akademiniais gabumais, gerai mokėti vokiečių kalbą, bet ir būti aktyvūs mokyklos bendruomenės bei visuomenės nariai, aktyviai dalyvauti įvairių savo mokyklos, miesto ar net šalies organizacijų veikloje, nacionaliniuose ar tarptautiniuose politiniuose, socialiniuose, akademiniuose projektuose.

Studijų kaina panaši, perspektyvos įsidarbinus – geresnės

Medicinos studijų programa Vokietijoje valstybei vienam asmeniui kainuoja vidutiniškai apie 200 tūkst. Eur, tačiau pačios studijos studentams yra nemokamos arba kainuoja simbolinį administravimo mokestį, t. y., apie 500 Eur už semestrą. Valstybiniuose Šveicarijos universitetuose studijų kainas nustato kantonai, tad mokslas šioje šalyje taip pat kainuoja simbolinį mokestį – nuo 1 800 CHF (apie 1634 Eur) per metus.

Bazinės medicinos studijos Vokietijoje trunka 6 metus, tačiau, kol tampama kvalifikuotu gydytoju, praktikai, asistavimui ir kvalifikacijos įgijimui paskiriama 10-12 metų. Medicinos studijas baigęs jaunas specialistas pasirinktoje klinikoje, ligoninėje ar slaugos įstaigoje įsidarbina gydytojo specialisto asistentu, 4-6 metus gilina savo žinias tam tikroje srityje, vėliau laiko specialybės egzaminą, kurį išlaikęs, įgyja gydytojo specialisto kvalifikaciją ir gali verstis gydytojo praktika.

Gydytojų atlyginimai Vokietijoje, priklausomai nuo specializacijos, yra nuo 2 650 Eur iki 22 tūkst. Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių, vidutinis bendrosios praktikos gydytojo atlyginimas per mėnesį yra 5 tūkst. Eur. Retesnių specializacijų atstovai uždirba daugiau: radiologai – apie 19 tūkst. Eur, okulistai – apie 13 tūkst. Eur, ortopedai-traumatologai – apie 11 tūkst. Eur prieš mokesčius. Kitų specializacijų medikai už savo darbą vidutiniškai gauna 6 250 Eur prieš mokesčius per mėnesį.

„Medicina – viena iš perspektyviausių karjerų, kurią gali pasirinkti jaunas žmogus, nes profesionalių medikų nuolatos trūksta. Šią sritį pasirinkęs žmogus turėtų nestokoti atkaklumo, užsispyrimo, iniciatyvos, būti kritiško mąstymo ir nebijoti juodo darbo, be to – nebijoti nesėkmių ir mokėti lengvai po jų atsitiesti. Manau, kad jauni žmonės iš Lietuvos, kurie vis plačiau pasklinda po pasaulį būsimos karjeros tikslais – būtent tokie, todėl ir yra taip vertinami tiek užsienio universitetuose, tiek būsimose darbovietėse“, – sako sertifikuota studijų užsienyje specialistė E. Kesylienė.

Aušra Kurtkutė

Trečiadienis – nukentėjo neblaivus eismo dalyvis

Gruodžio 2 dieną, trečiadienį, pirminiais duomenimis, 6-iuose eismo įvykiuose sužeisti 6 žmonės, tarp jų – 3 keleiviai (2 viešojo transporto), pėsčiasis pėsčiųjų perėjoje, dviračiu važiavęs neblaivus vyras. Tamsiuoju paros metu įvyko 4 įvykiai, esant...

Gruodžio 1-oji – žuvo pėsčiasis

Gruodžio 1-ąją, antradienį, policijos pareigūnai užregistravo, pirminiais duomenimis, 58 eismo įvykius. Žmonės nukentėjo 9-iuose įvykiuose, 6 – tamsiuoju paros metu, 5 – esant šlapiai kelio dangai. Tamsiuoju paros metu (ryte) žuvo pėsčiasis. Sužeista 11...

Smegenų aneurizma: pavojinga liga, kurios dauguma net nežino

Net trys iš penkių (60 proc.) šalies gyventojų nežino, kas yra smegenų aneurizma, nors tai vieną didžiausių rizikų gyvybei keliančių kraujagyslių ligų. Tokius rezultatus parodė Lietuvoje atlikta „Spinter“ visuomenės nuomonės apklausa, kuria buvo siekiama...

Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?

Knygų pasiūlai nepaliaujamai augant, leidyklos vis dar išlieka pagrindiniu tarpininku tarp autoriaus, knygos ir skaitytojo. Tačiau nepriklausomybės pradžioje imtas formuoti skaitytojo skonis išsivystė į abipusį santykį – susipažindamas su vis platesne literatūra, skaitytojas rinką...

Koronaviruso užkrečiamumo painiava: nepavojingi sergantys ir pavojingi nesergantys?

Viena iš mažiausiai aiškinamų, tačiau pastaruoju metu daug klausimų visuomenėje sukeliančių temų – koronaviruso užkrečiamumo laikotarpis. Įrodymais pagrįstos medicinos grupė, dirbanti projekte „Laikykitės, – medikai“, aiškina, kuris virusinės infekcijos laikotarpis yra pats pavojingiausias, kodėl...

Serialas visai šeimai „Kalėdos karantine“: iššūkiai ir pasiruošimas kitokioms Kalėdoms

Jau nuo šiandien portale LRT.lt ir LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ žiūrovus džiugins šventinis serialas visai šeimai „Kalėdos karantine“, kuriame bus galima susitikti su Kalėdų Seneliu ir ištikimiausiais jo padėjėjais elfais. Šiais metais šv....

Ką daryti, kai „darbe visi pasiruošę perkąsti vienas kitam gerklę“?

Konkurencija darbe yra geras ir būtinas dalykas, tačiau kartais įmonėse, kur dirba nuo keleto šimtų iki tūkstančių darbuotojų, ji perauga į verslui žalingą priešpriešą. Prie situacijos, kuomet darbuotojai yra pasiruošę perkąsti vienas kitam gerkles,...

Už paskleistą žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją turės atlyginti

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose paskelbtas sprendimas byloje dėl R. Ž. paskelbtos informacijos apie P. M. pripažinimo neatitinkančia tikrovės, žeminančia asmens garbę ir orumą bei neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: pripažinti 2020...

Paukščių gripas vėl priartėjo prie Lietuvos

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad pastarosiomis savaitėmis Europoje nustatoma vis daugiau naujų didelio patogeniškumo paukščių gripo židinių. Apie didelį ligos protrūkį vištų dedeklių ūkyje praeitą savaitę pranešė Lenkijos atsakinga institucija. Iš...

„Sodros“ išmokos gruodžio mėnesį – kam ir kada

Gruodžio mėnesį „Sodra“ beveik visas išmokas ir pensijas gyventojams planuoja išmokėti iki Kalėdų, o kai kurie gavėjai šį mėnesį gaus netgi po dvi išmokas. Įprastai pirmiausia pradedamos mokėti pensijos. Pirmieji gavėjai banko sąskaitose jas ras...

Vis dažniau pietus renkamės iš parduotuvės – kulinarijos gaminių pardavimai padidėjo 5,5 proc.

Kadangi restoranai ir kavinės uždaryti ir vis daugiau laiko gyventojai praleidžia namuose, maisto gaminti taip pat reikia vis daugiau. Tačiau laiko stoka pakeitė lietuvių įpročius – Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, teigia,...

3 „Instagram“ sėkmės taisyklės pagal Algį Kriščiūną

Skaičiuojama, kad „Instagram“ per mėnesį sulaukia vieno milijardo aktyvių vartotojų visame pasaulyje. „Instagram“ iš populiarumo viršūnės vis dar nesitraukia, jame užgimsta vis naujos žvaigždės, kurios neretai žinomos tik dėl populiarumo socialiniame tinkle. Nenuostabu, kad...

Ar žinojote: 2 išmanūs būdai kaip perkelti failus be laidų ir interneto ryšio

Dalintis duomenimis ar perkelti juos iš vieno įrenginio į kitą, esame įpratę čia ir dabar. Įprastai tam prisijungiame prie interneto ryšio ir naudojamės el. paštu, „Messenger“ ar interneto „debesimis“. Tačiau tai daryti galima dar...

Registrų centras pataria: kaip nesunkiai sužinoti savo NT mokestinę vertę

Iki gruodžio 15 dienos, kai gyventojai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turi pateikti nekilnojamojo turto (NT), viršijančio 150 tūkst. eurų, mokesčio deklaracijas ir sumokėti mokestį už 2020 metus, likus mažiau nei dviem savaitėms, Registrų centras...

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą audinių ūkyje, Jonavos rajone paskelbta ekstremali situacija

Jonavos rajone paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, kuri leis tinkamai suvaldyti praėjusią savaitę Jonavos rajono audinių ūkyje nustatytą ir toliau plintantį koronaviruso protrūkį bei, esant būtinybei, pasinaudoti skirtingų institucijų turimais resursais. Valstybinė maisto ir...

Gruodžio 2-oji, Tarptautinė vergovės panaikinimo diena

Gruodžio 2-oji, trečiadienis, 49 savaitė. Iki Kalėdų liko 22 dienos. Saulė teka 8.20 val., leidžiasi 15.56 val. Dienos ilgumas 7.36 val. Mėnulis (pilnatis). Vardadieniai: Aurelija, Liucijus, Milmantė, Svirgailas, Vėjūnas, Vibijona. Datos: Tarptautinė vergovės panaikinimo diena Šios dienos oras: Šiandien Lietuvoje be žymesnių kritulių....

Orai: Lengvas šaltukas išsilaikys neilgai

Šiandien Lietuvoje be žymesnių kritulių. Vietomis plikledis. Aukščiausia temperatūra nuo 3 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Gruodžio 3 d. žymesnių kritulių nenumatoma. Vietomis plikledis. Vėjas pietryčių, naktį 6–11 m/s, dieną 8–13 m/s. Temperatūra naktį...

Gruodžio 2 dienos horoskopas

AVINASŠiandien jausitės suglumęs. Norėtumėte kaip eilinę dieną užsiimti įprastais darbais, bet jausite didžiulį šeimos pasipriešinimą. Turite rinktis. JAUTISJus užklupo abejonės. Nerimaujate, ar pagal pečius jums ta atsakomybė, kurią sau prisiėmėte. Jei šitaip nepasitikėsite savimi, toli...

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kviečia visus į dešimtąsias „Knygų Kalėdas“

Pirmąsias „Knygų Kalėdas“ 2011 m. inicijavusi Prezidentė globoja ir jubiliejinę akciją bei ragina dovanoti skaitymo džiaugsmą visiems, o ypač vaikams. Dėl pandemijos dešimtosios „Knygų Kalėdos“ bus kitokios, tačiau dar aktualesnės, nes skaitymas tapo viena didžiausių...

„Sodra”: Lėšų išmokoms pakanka, jos mokamos laiku

Nors dėl COVID-19 pandemijos ir karantino augo išlaidos kai kurioms išmokoms, „Sodra“ toliau laiku vykdo visus savo įsipareigojimus. Lapkričio išmokos pasiekė gyventojus nevėluodamos. Lėšų pensijoms, nedarbo, ligos ir kitoms išmokoms nepritrūks taip pat ir...

Pažinčių skelbimas laikraštyje pakeitė lietuvės gyvenimą

Lietuvių bendruomenės Berlyne pirmininkės Vilmos Rangės gyvenimas neprimena nuobodaus: lietuvaitę į Vokietiją atvedė laikraštyje rastas skelbimas, kuriame buvo informacija apie vokiečius vyrus, ieškančius žmonos. Dabar Vilma gyvena netoli Berlyno didžiuliame name, kuriame ir pasakoja...

Lapkričio 30-osios eismo įvykiai

Lapkričio 30-ąją, pirminiais duomenimis, 5-iuose eismo įvykiuose sužeisti 5 žmonės, tarp jų – nepilnametis (keleivis), 2 pėstieji (1 – pėsčiųjų perėjoje, 1 – tamsiuoju paros metu). Esant šlapiai kelio dangai – 4 įvykiai, tamsiuoju...