Lietuvai stengiantis mažinti šešėlį ir gerinti pajamų surinkimą į biudžetą, net kas antras šalies gyventojas teigia, kad sutiktų mokėti daugiau mokesčių, tačiau su labai konkrečia sąlyga – mainais už didesnę pensiją senatvėje.
Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) surinktų „The Risks That Matter“ 2018 metų apklausos duomenys rodo, kad net 53 proc. Lietuvos gyventojų sutiktų su 2 proc. didesniais pajamų mokesčiais ir socialinėmis įmokomis, jei dėl to senatvėje jų pensija būtų didesnė.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys sako, kad šiemet sumažinusi su darbo santykiais susijusį apmokestinimą šalies valdžia suteikė realią galimybę gyventojams įgyvendinti tokį savo norą ir pasirūpinti pensija, nukreipiant dalį padidėjusių pajamų kaupimui II ar III pensijų pakopoje.
„Labai netikėta, kad Lietuvos gyventojai bent jau išsakomu pasiryžimu mokėti daugiau mokesčių lenkia net Estiją, Vokietiją ir Lenkiją. Taip yra todėl, kad finansinis saugumas senatvėje yra vienas didžiausių nerimą keliančių klausimų visuomenėje, o dažnu atveju gyventojai jaučiasi dėl to ne tik nesaugiai, bet ir neišgirsti – taip mano 80 proc. gyventojų“, – sako Š. Ruzgys.
Jo vertinimu, Lietuvoje I pensijų pakopos, arba „Sodros“ sistemos finansinės galimybės yra priklausomos nuo esamo momento dirbančiųjų skaičiaus ir jų gaunamų atlyginimų dydžio, nes remiasi „pay as you go“ koncepcija. Pagal ją dirbantieji savo mokesčiais išlaiko pensininkus tol, kol dalyvauja darbo rinkoje, o vėliau tampa lygiai taip pat priklausomi nuo ateities dirbančiųjų.
„Šalies mokesčių mokėtojai jau ne pirmą kartą siunčia aiškų signalą, kad pageidauja aiškaus ryšio tarp sumokamų mokesčių ir gaunamos naudos. Bet mokesčių didinimas visada yra skausmingas ir vargu, ar būtų palankiai bei nuolankiai sutiktas visuomenės. Negana to, Lietuvos pasirinkta „pay as you go“ koncepcija apskritai neleidžia dalies mokesčių mokėtojų sumokamų mokesčių nukreipti jų pačių reikmėms ateityje, todėl tiesiog didinant socialinio draudimo mokesčius Lietuvos gyventojų lūkestis būtų tiesiog nuviltas“, – teigia asociacijos vadovas.
EBPO duomenys rodo, kad net 81 proc. Lietuvos gyventojų finansinį saugumą senatvėje įvardina kaip vieną iš trijų didžiausių ilgojo laikotarpio rizikų.
Nesaugumo jausmu senatvėje Lietuvą lenkia tik neretai mūsų šaliai pavyzdžiu tampanti Estija (82 proc.), kurioje po rinkimų atėję į valdžią politikai ketina pensijai kaupusiems gyventojams vartojimui atiduoti II pakopoje esančias jų santaupas. Dėl tikėtinų skaudžių tokio žingsnio padarinių pasisakė ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kurio vertinimu, pinigų išėmimas iš antrosios pakopos gali paskatinti trumpalaikį vartojimą ir trumpalaikį ekonominį aktyvumą, bet užtat ateityje gali smarkiai sumažinti pensijų išmokas.
Lietuvoje II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. šalies dirbančiųjų – jie savo pensijai jau sukaupė beveik 3,5 mlrd. eurų.
EBPO „The Risks That Matter“ apklausa skirta atkreipti vyriausybių dėmesį į gyventojų nuomonę apie socialines rizikas ir socialinę politiką.
Gintarė Saulytė-Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)
