Aplinkosauga

Žodžio reikšmė apibrėžiama kaip užtikrinanti įvairovės ir produktyvumo tęstinumą ir išlaikanti galimybę būti nuolatiniam. Pasauliniu mastu ši koncepcija veikė 1987 m. Jungtinėse Tautose bendradarbiaujant su Pasaulio aplinkos ir plėtros komisija. „Mūsų bendros ateities ataskaita paskelbta literatūroje. Ataskaitoje teigiama, kad...

Gyvename pernelyg gerai ar tiesiog nesijaučiame saugūs? Kaip parodė Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuotas tyrimas, net 63 proc. šalies gyventojų namuose yra po du ir daugiau nenaudojamų mobiliųjų telefonų. Dar 55 proc. namų ūkių turi bent po 1 nenaudojamą...

Lapkričio 10 d., ketvirtadienį, 14 val. kviečiame stebėti tiesioginę transliaciją, kurios metu Aplinkos apsaugos agentūros specialistai pristatys Apibendrintos Lietuvos aplinkos būklės ir jos pokyčių ataskaitą. Transliacija vyks Aplinkos apsaugos agentūros Facebook paskyroje, bus galima užduoti klausimus pranešėjams komentarų skiltyje. Renginio metu Aplinkos...

Lapkričio 3 d. baigėsi jau antrasis šiais metais kvietimas teikti paraiškas iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui į šilumos siurblius ar biokuro katilus. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė dar daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų paraiškų už 6,64 mln. eurų....

Rūšiuodami ir teisingai utilizuodami atliekas prisidedame prie tvaresnės bei gamtai draugiškos aplinkos kūrimo. Tačiau ne viską, ką esame surūšiavę ir paruošę išmetimui, būtina nešti į šiukšlių konteinerį – pasitelkus šiek tiek kūrybiškumo įvairius nebenaudojamus daiktus galime lengvai prikelti antram...

Lapkričio 1-oji kasmet yra svarbi diena ne tik dėl mirusiųjų pagerbimo, bet ir dėl klausimo, ką daryti su kapinių atliekomis. Svarbu prisiminti, kad ir dirbtinės gėlės, ir žvakidės ar sugrėbti lapai turi savo vietą atliekų konteineriuose. Kapinių atliekos pagal Atliekų...

Dažnai jaučiamės miestų šeimininkais ir nustembame naktį miesto centre pamatę kiškį, bailiai į krūmus nuliuoksinčią stirną ar iš tolo smalsiai stebinčią lapę. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorė dr....

Visuose žemynuose vyksta negrįžtami žmogaus dominavimo epochoje procesai – mažėja biologinė įvairovė, nyksta miškai, natūralios buveinės ir didžiosios dalies pokyčius lemiančių veiklų iniciatorius – kuo didesnio pelno siekiantis žmogus. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Aplinkos ir...

Upių tinklą galima palyginti su žmogaus kraujo apytaka – užsikimšus kraujagyslei, medžiagos nebegali cirkuliuoti. Šiuo metu Lietuvos upių kraujotaką blokuoja mažiausiai 1,5 tūkst. žmogaus sukurtų betoninių „krešulių“. Šios užtvankos daugeliu atvejų yra nenaudingos, nebeteikia naudos nei ekonomikai, nei žmonėms,...

Dalį visuomenės glumina klausimas, kodėl gamtininkai vienur sodina miškus, o kitur, ypač pelkėse, netgi ragina žmones dalyvauti talkose ir rauti atželiančias pušeles ir beržus. Į šį klausimą atsako mokslų daktarė botanikė Dalytė Matulevičiūtė, dirbanti Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje. KAIP ATSIKRATYTI...