Vakaruose seniai išpopuliarėjusi Helovino šventė kasmet vis labiau įsitvirtina ir Lietuvoje. Žmonės aktyviai mini „baisiausią“ metų naktį – persirengia įvairiais personažais, organizuoja Helovino vakarėlius, o bene kiekvienuose namuose jau galima rasti išskaptuotą ir svarbiausią šventės atributą – moliūgą. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, įsitvirtinusias tradicijas pagrindžia ir pardavimų duomenys – moliūgų paskutinę spalio savaitę parduodama net 10 kartų daugiau nei mėnesio pradžioje.
„Kiekvieną rudenį moliūgai rikiuojasi tarp populiariausių daržovių, tam, be abejonės, įtakos turi ir Lietuvoje jau tradicija tapęs Helovinas. Būtent dėl jo paprastai moliūgų pardavimai išauga kone dešimt kartų. Iš viso spalio mėnesį parduodame net apie 60 tonų moliūgų, tarp kurių – nuo lietuviškų vėlyvosios veislės moliūgų iki sviestinių, atgabentų iš Italijos. Artėjant Helovinui pirkėjams pasiūlėme ir dekoratyvinių įvairiausiomis spalvomis ir formomis papuoštų moliūgų, kurie iškart sulaukė daug dėmesio“, – teigia V. Budrienė.
Moliūgų skaptavimas: kaip nešvaistyti maisto?
Ruošiantis Helovinui žmonės vis aktyviau skaptuoja moliūgus, kurie vėliau tampa akį traukiančia šventės dekoracija. Tiesa, po skaptavimo lieka pačių įvairiausių šios daržovės likučių: pradedant minkštimu ir baigiant sėklomis. Siekiant nešvaistyti maisto, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė primena, kad yra įvairiausių būdų, kaip panaudoti ne tik moliūgų minkštimą, bet ir sėklas.
„Visi žino, kad iš moliūgo minkštimo galima išsivirti daugelio pamėgtos rudeninės sriubos. Jei neketinate to daryti artimiausiu metu – būtinai užšaldykite nuo skaptavimo likusius moliūgo gabalėlius, tik jokiu būdų jo neišmeskite. Svarbu žinoti ir tai, kad sveikatai naudingomis savybėmis pasižymi ne tik patys moliūgai, bet ir jų sėklos, kurių panaudojimo būdų virtuvėje – gausybė“, – tikina J. Sabaitienė.
Vidutinio dydžio moliūge randama apie 500 sėklų. Jose gausu širdies ir kraujagyslių veiklai būtinų nesočiųjų riebalų rūgščių, be to, tai vienas geriausių magnio šaltinių. Moliūgų sėklose taip pat yra daugelio smegenų veiklai svarbių mikroelementų, įskaitant varį, geležį ir cinką.
„Moliūgų sėklas galite valgyti ir šviežias, ir džiovintas, ir kepintas, ir sūdytas, todėl savo skoniui tinkamą variantą ras kiekvienas. Be to, jos idealiai pagardina sriubas, daržovių ar vaisių salotas, jogurtus, padažus, sumuštinius ir net makaronus“, – sako J. Sabaitienė ir dalijasi net 5 netikėtais moliūgų sėklų panaudojimo virtuvėje būdais.
Kaip panaudoti moliūgų sėklas?
Moliūgų sėklų sviestas. Riešutų sviestą esame ragavę daugelis, tačiau ar bandėte moliūgų sėklų sviestą? „Iki“ atstovė tvirtina, kad jį namuose pasigaminti – ypač paprasta. Tereikia moliūgų sėklas paskrudinti orkaitėje arba sausoje keptuvėje, sudėti į trintuvą ir trinti apie 4–5 minutes, tuomet įdėti šaukštelį medaus arba klevų sirupo, kokosų sviesto bei žiupsnelį druskos ir viską dar šiek tiek patrinti, kol taps norimos konsistencijos.
Naudokite pagardinti žuvies arba mėsos patiekalus. Džiūvėsėliuose apvoliota žuvis arba mėsa – nėra naujiena, tačiau sveikesnei tokių patiekalų versijai galima rinktis ne tik džiūvėsėlius, bet ir smulkintas moliūgų sėklas. Pirmiausia orkaitėje reikėtų pakepinti moliūgų sėklas, sumaišytas su česnakų skiltelėmis ir apšlakstytas aliejumi. Kai jos paskrus, o česnakai gražiai paruduos, viską reikėtų sudėti į trintuvą ir sutrinti iki vientisos masės. Galiausiai, gautoje masėje pavolioti žuvį arba mėsą ir iškepti keptuvėje ar orkaitėje.
Gaminkite pesto. Nors klasikinis pesto gardinamas kedro riešutais, juos pakeisti galite skrudintomis moliūgų sėklomis. Pesto su moliūgų sėklomis pagaminti reikės: pusės puodelio orkaitėje paskrudintų moliūgų sėklų, tarkuoto parmezano sūrio, kelių skiltelių česnako, puodelio šviežio baziliko, puodelio šviežių petražolių, žiupsnelio druskos, šlakelio alyvuogių aliejaus ir citrinos sulčių. Visus ingredientus tereikia sutrinti trintuvu iki vientisos masės. Jeigu norite skystesnio pesto – nepagailėkite alyvuogių aliejaus.
Įmaišykite į gvakamolę. Gvakamolė – dar vienas patiekalas, kurį galima pagardinti moliūgų sėklomis. Kaip ir ruošiant daugelį patiekalų, pirmiausia jas reikėtų paskrudinti orkaitėje arba sausoje keptuvėje. Tokiai gvakamolei prireiks: dviejų avokadų minkštimų, stambiai smulkintų moliūgų sėklų, žiupsnelio druskos, citrinos sulčių. Šakute sutrinkite avokadus, į jų masę įmaišykite druskos, citrinos sulčių ir smulkintų moliūgų sėklų.
Ruoškite meksikietišką padažą. Aštrus meksikietiškas padažas puikiai dera prie pačių įvairiausių patiekalų: pradedant takais, buritais ir baigiant paprasčiausiais troškiniais, sumuštiniais ar sriubomis. Jį pasiruošti itin paprasta, be to, tai puikus būdas panaudoti ir moliūgų sėklas. Padažui pasigaminti reikės: šlakelio alyvuogių aliejaus, kelių džiovintų čili pipirų, saujos česnakų skiltelių, puodelio žalių moliūgų sėklų, kelių šaukštelių sezamo sėklų, žiupsnelio druskos ir kelių šlakelių citrinos sulčių. Pirmiausia, keptuvėje reikėtų įkaitinti aliejų ir pakepti smulkintus čili pipirus ir česnakų skilteles. Tuomet viską išimti iš keptuvės ir į ją sudėti moliūgų sėklas. Jas paskrudinti apie 3 minutes, suberti sezamą ir dar apie minutę pakepti. Galiausiai, visus padažo ingredientus trintuvu sutrinti iki vientisos masės ir sudėti į stiklainį. Laikomas šaldytuve šis padažas kokybiškas išliks net porą savaičių.
Vaida Budrienė
„Iki“ komunikacijos vadovė
