Diagnozė, kuri dažnai būsimajai mamai būna netikėta ir sukelia išgąstį – kaip gestacinis diabetas gali paveikti kūdikio sveikatą, gimdymą, patį nėštumo periodą ir ką reikia žinoti, kad būtų išvengta komplikacijų?
Kokios priežastys lemia gestacinį diabetą?
Gestacinis diabetas – tai būklė, kai organizmas negali pagaminti pakankamai insulino – kasos gaminamo hormono, atsakingo už gliukozės kiekį kraujyje ir padedančio reguliuoti maisto medžiagų apykaitą. Angliavandenių apykaitos sutrikimas pasireiškia didesniu nei turi būti gliukozės kiekiu kraujyje. Atsirasti jis gali dėl nepakankamo kiekio išskiriamo insulino, bet dažniau dėl nėštumo metu atsirandančio laikino atsparumo šiam hormonui.
Gestacinis diabetas nustatomas 4-20 proc. visų nėščiųjų. Paplitimas įvairiose šalyse skiriasi, priklausomai nuo taikomų diagnostinių kriterijų, medicinos išsivystymo laipsnio, demografinių populiacijos savybių ir kitų veiksnių. Rizika siejama su motinos amžiumi. Moterims, kurios pastoja jaunesnės nei 23 metų, gestacinis diabetas nustatomas retai, o tikimybė ypač didėja gimdančioms pirmą kartą po trisdešimties metų. ,,Nėštumo metu keičiasi ne tik lyties ir vidiniai organai, bet ir moters receptorių veikla, šiuo atveju gali sutrikti insulino išskyrimo kiekis kasoje bei insulinui jautrių receptorių veikla. Dėl šių priežasčių labai svarbu įvertinti gliukozės kiekį kraujyje ir jei būsimajai mamytei nustatomas gestacinis diabetas, kuo greičiau pradėti taikyti gydymą“, – sako ,,Nordclinic” gydytoja endokrinologė Aistė Kondrotienė.
Tyrimas, vertinant gliukozės kiekį kraujyje, nėščiajai įprastai atliekamas du kartus. Pirmą kartą nevalgius, ryte, tiriama glikemija kraujyje apie 9-13 nėštumo savaitę. Jei pirmojo tyrimo metu gliukozė neviršija normos, antrą kartą tyrimas pakartojamas 24-28 nėštumo savaitę, atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys, kurį sudaro trys taškai (vertinimai) – pirmiausiai ryte, nevalgius, atliekamas kraujo tyrimas, tuomet nėščioji turi išgerti 75 gramus gliukozes, ištirpintos 200 ml. vandens. Kraujo tyrimas pakartojamas po vienos ir dviejų valandų ir vertinami rezultatai, kaip nėščiosios organizmas sureagavo į tokį gliukozės kiekį. Gydytoja A. Kundrotienė atkreipė dėmesį, kad prieš tyrimą pacientė turėtų būti 10 -12 valandų nevalgiusi. Jei nustatoma kritinė (daugiau nei 5,1 mmol/l) riba arba ji atitinka gliukozės tolerancijos mėginio rezultatus ir viršija bent vieną reikšmę, patvirtinama nėščiųjų diabeto diagnozė.
Didėja rizika susirgti pakartotinai ateityje
Gydytoja A. Kundrotienė pažymi, kad daugeliui moterų iš karto po gimdymo gliukozės apykaita susitvarko. Tačiau reikėtų nepamiršti apie padidėjusią riziką ateityje susirgti cukriniu diabetu. Apskaičiuota, kad gestacinis diabetas po nėštumo, kurio metu buvo nustatyta ši liga, pasikartoja 30 – 69 proc. vėlesnių nėštumų. ,,Manoma, kad maždaug pusei sirgusiųjų gestaciniu diabetu per 5 –10 metų išsivysto cukrinis diabetas. Vaikui taip pat kyla didesnė rizika būti nutukusiam, sirgti diabetu. Dėl galutinės diagnozės labai svarbu atlikti gliukozės tolerancijos testą praėjus 6–12 savaičių po gimdymo bei jį kartoti kas 1–3 metus, priklausomai nuo rizikos veiksnių”, – pabrėžė gydytoja A. Kundrotienė.
Pagrindinės taisyklės, kurios gali padėti išvengti komplikacijų
Pasak gydytojos A. Kondrotienės, gestacinio diabeto atveju itin svarbus ginekologo, endokrinologo ir nėščiosios bendradarbiavimas. Nėštumą prižiūrintis gydytojas nukreipia pas endokrinologą, kuris sudaro gydymo planą. Vienas svarbiausių aspektų – mitybos režimas, taip pat glikemijos stebėjimas specialiu gliukometru 4-6 kartus per dieną. ,,Galima sakyti, kad tai lyg savotiškas dienoraštis, kai reikia kasdien fiksuoti glikemijos parametrus, mitybos rutiną ir šią informaciją aptarti su gydytoju endokrinologu. Jei pastebima, kad glikemijos indeksas kyla, vien dietos nepakanka, gali prireikti ir insulino terapijos“, – atkreipė dėmesį gydytoja A. Kondrotienė.
Itin svarbu vengti greitųjų angliavandenių, cukraus, saldžių gėrimų, greitojo maisto. Mitybą turėtų sudaryti šviežios daržovės, kiaušiniai, kruopos (avižos, grikiai), desertų alternatyva gali būti vaisiai ir uogos su sauja riešutų ar riešutų sviesto. Žuvis (lašiša, upėtakis) arba paukštienos krūtinėlė gali būti derinama su avokado ir pomidorų salotomis. Nedideli eksperimentai virtuvėje gali padėti atrasti naujų skonių ir nėščiosioms būti ramesnėms bei žvalesnėms. Žinoma, mitybos racioną reikia suderinti su savo gydytoju.
Mityba – ne vienintelis pokytis, prireiks ryžto ir reguliariai sportuoti
Svarbu ne tik mitybos režimas, bet ir fizinis aktyvumas, kuris padidina jautrumą ir sumažina atsparumą insulinui. Naudinga atlikti tiek aerobinius, tiek pasipriešinimo vidutinio intensyvumo pratimus mažiausiai tris kartus per savaitę bent po 30-60 minučių per dieną. Dietos, fizinio aktyvumo, insulino tikslai yra pasiekti ir išlaikyti normalią glikemiją nėščiosios kraujyje, išvengti ketozės, užtikrinti normalią vaisiaus būklę, normalų svorio augimą, sumažinti nėštumo ir gimdymo komplikacijų tikimybę.
Nėščiųjų gestacinis diabetas siejamas su didesne komplikacijų rizika tiek vaisiui, tiek motinai. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje pro placentą patenka į vaisiaus kraujotaką, dėl to kasa pradeda gaminti daugiau insulino. Didesnis gliukozės kiekio gavimas skatina per didelį vaisiaus svorį, organų padidėjimą. Auga tikimybė nėštumą užbaigti cezario pjūvio operacija. ,,Nors mamytės, išgirdusios apie gestacinį diabetą, tikrai labai jautriai ir atsakingai rūpinasi savo sveikata, vis tik galima sumažinti riziką ir jau prieš planuojant nėštumą sveikai maitintis, būti fiziškai aktyvioms, pailsėti, o jei visgi nepavyksta išvengti gestacinio diabeto – taisyklės, rutina ir gydytojų priežiūra padės išvengti komplikacijų“, – patarė gydytoja A. Kondrotienė.