Kone kas aštuntas senatvės pensijos amžiaus sulaukęs gyventojas vis dar dirba ir daugelis jų jau šį ar kitą mėnesį sulauks atnaujintų – didesnių pensijų. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos.
Iš viso birželį pensijos atnaujintos maždaug 150 tūkst. pensijų gavėjų, o dar 45 tūkst. atnaujintas pensijas gaus liepą.
Dėl pensijų atnaujinimo daugelio senjorų ir dalies neįgaliųjų pensijos padidės. Kadangi pensijos didinamos nuo sausio, pradėjus mokėti atnaujintą pensiją nuo birželio, bus sumokėta taip pat nepriemoka už pirmuosius penkis šių metų mėnesius.
Numatoma, kad atnaujintoms pensijoms šiemet iš viso prireiks beveik 6 milijonų eurų.
“Dirbantys pensininkai, tai pat ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijas gaunantys, tačiau dirbantys neįgalieji, moka socialinio draudimo įmokas, įgyja stažo bei pensijos apskaitos vienetų, dėl to jų pensijos dydis atnaujinamas, kaip ir kasmet – jiems dėl to nereikia nieko daryti ir kreiptis.
Nepaisant epideminės situacijos iššūkių, “Sodra” vykdo savo įsipareigojimus gyventojams iki liepos pabaigos atnaujinti pensijas”, – sako “Sodros” direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė.
Pensijos dydis priklausys nuo darbo užmokesčio
Daugeliui gavėjų, kurių senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos atnaujintos, jos padidės. Pokytis priklausys nuo pernai gauto darbo užmokesčio ir sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų.
Pavyzdžiui, jeigu pernai dirbusio pensininko darbo užmokestis visus metus buvo maždaug minimalios mėnesio algos dydžio (2019 m. – 555 eurų), žmogus įgijo vienų metų stažą ir maždaug pusę pensijos apskaitos vieneto. Tokiu atveju pensija padidėja maždaug 7 eurais, o atnaujinus ją nuo birželio, už pirmus penkis šių metų mėnesius žmogus gaus ir maždaug 35 eurų nepriemoką.
Jeigu pajamos visus metus siekė vidutinį šalies darbo užmokestį (apie 1129 eurų „ant popieriaus“) – žmogus įgijo metų stažą ir vieną apskaitos vienetą, pensija padidėtų maždaug 9 eurais. Jei pensija atnaujinama nuo liepos, už pirmus šešis šių metų mėnesius asmuo gaus apie 54 eurų nepriemoką.
Vis dėlto, kiekvieno darbo užmokestis ir įgytos socialinės garantijos skirtingos, todėl individualios pensijos pokytis bus skirtingas.
Atnaujintas pensijas gaus ne tik tie gavėjai, kurie pernai dirbo, tačiau ir tie, kurie 2019 metais nutraukė kaupimą ir visa sukauptą sumą pervedė “Sodrai”. Šios lėšos laikomos socialinio draudimo įmokomis ir paverčiamos pensijų apskaitos vienetais, netaikant 5 apskaitos vienetų per metus ribojimo. Dėl to kaupimą nutraukusių senjorų pensijos atnaujintos ir taip pat turėtų didėti.
Svarbu žinoti, kad daliai senjorų ir neįgaliųjų, kurie pernai dirbo, pensijos po atnaujinimo gali nepadidėti, arba padidėti mažiau negu vidutiniškai.
Taip yra dėl to, kad 2018 metais, kai pensijos buvo perskaičiuojamos, daliai gavėjų, kurių pensijos po perskaičiavimo būtų mažėjusios, pritaikyta pensijų nemažinimo taisyklė. Tokiu atveju naujinama perskaičiuotoji pensija – jeigu ir po naujinimo ji yra mažesnė, toliau mokama ankstesnio dydžio pensija.
Netekto darbingumo pensijos, paskirtos iki 2017 metų pabaigos, dėl naujinimo padidės tik tuo atveju, jei gavėjo 2019 metų pensijų socialinio draudimo įmokų suma viršija apskaičiuojant šią pensiją jau pridėtą netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų už šiuos metus skaičių.
Mažiausias pensijas gaunantys senjorai, kurių visų gaunamų pensijų suma nesiekia 257 eurų, gauna mažų pensijų priemokas. Jeigu po padidėjimo jų pensijos vis tiek neperkops 257 eurų, jiems ir toliau bus mokamos priemokos, kad žmogaus, įgijusio būtinąjį stažą, visų gaunamų pensijų suma su priemoka sudarytų 257 eurus.
Statistika: dirbantieji gauna didesnes pensijas
„Sodros“ duomenimis, 11,9 proc. senatvės pensijos gavėjų – beveik 70 tūkst. – toliau dirba. Daugiausia dirbančių pensininkų yra 60-70 m. amžiaus grupėje.
Dažniau dirba pensininkai vyrai nei moterys – atitinkamai apie 14 ir 10 procentų. Dirbančių senjorų vyrų darbo užmokestis didesnis – vidutiniškai jis siekia 961 eurus „ant popieriaus“, kai tuo tarpu moterys uždirba apie 928 eurų per mėnesį.
RegionoVerslas.lt
Dirbantys senjorai įprastai turi didesnį darbo stažą (41 metai) negu nedirbantys (36 metai) ir gauna didesnes pensijas. Pavyzdžiui, pernai vidutinė dirbančio senjoro pensija siekė 444 eurus, nedirbančio – 367 eurus.
Lietuvoje taip pat yra daugiau nei 170 tūkst. netekto darbingumo pensijų gavėjų. Du trečdaliai iš jų yra darbingo amžiaus (daugiausiai 45 – 65 metų amžiaus grupėje) ir du iš trijų – dirbantys. Tad dažniausiai jų netekto darbingumo pensija yra priedas prie nuolatinių darbo pajamų.
