2024 m. valstybės, savivaldybių ir valstybės socialinių fondų biudžetų projektuose suplanuoti gyventojų pajamas didinantys sprendimai ir netiesioginių mokesčių pakeitimai infliaciją Lietuvoje 2024 m. padidins apie 0,3, o 2025 m. – apie 0,4 proc., savo išvadoje Seimui teigia Lietuvos bankas (LB). Anot LB, atsižvelgiant į tai, kad projektai pagrįsti makroekonominiu scenarijumi, kuriame 2024–2025 m. numatoma vidutinė metinė infliacija sudaro atitinkamai 2,9 ir 2,4 proc., projektuose siūlomų sprendimų poveikis kainų raidai Lietuvoje bus pastebimas.
Vis tik LB pažymi, kad suplanuoti valdžios sektoriaus (VS) finansiniai rodikliai nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu. Anot centrinio banko, bus daroma teigiama įtaka gyventojų finansiniam atsparumui, nes padidės jų pajamos.
LB tvirtina, kad kitais metais numatyta atlygiui VS darbuotojams papildomai skirti apie 530 mln. eurų, taip pat apie 130 mln. eurų bus skirta spartesniam socialinių išmokų indeksavimui, o visa tai vidutinę metinę infliaciją Lietuvoje 2024 m. gali padidinti apie 0,12, o 2025 m. – apie 0,30 proc. punkto. Tuo tarpu neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimas vidutinę metinę infliaciją Lietuvoje 2024 m. gali padidinti apie 0,04, o 2025 m. – apie 0,11 proc. punkto.
Didesnės išlaidos krašto apsaugai, tuo tarpu, poveikio infliacijos raidai Lietuvoje iš esmės neturės, o nustosianti galioti laikina pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo paslaugoms turėtų sugeneruoti 140 mln. eurų, o PVM padidėjimas vidutinę metinę infliaciją Lietuvoje 2024 m. gali padidinti apie 0,16 proc. punkto.
Planuojamas VS deficito padidėjimas 2024 m. didesnis, nei būtų galima tikėtis
LB taip pat teigia, kad planuojamas VS deficito padidėjimas 2024 m. yra didesnis, nei to galima būtų tikėtis atsižvelgiant į numatomą ekonomikos ciklinės padėties pablogėjimą, nes struktūriniu požiūriu, Lietuvos VS išlaidos yra didesnės nei pajamos ir taip skatina ekonomikos aktyvumą.
Manoma, kad planuojamas VS deficitas 2024 m. padidės maždaug 0,7 proc. punkto daugiau nei implikuoja pablogėjusi ekonomikos ciklinė padėtis. Tai ir yra naujų diskretinių sprendimų pasekmė, kuri dabartinėmis makroekonominėmis aplinkybėmis yra anticiklinė.
Pajamų iš pelno ir GPM, akcizų ir socialinių įmokų surinkimo planai atitinka prielaidas dėl ekonomikos raidos, tačiau LB įžvelgia riziką, kad pajamų iš PVM planas gali būti neįvykdytas.
Galiausiai, atsižvelgdamas į esamą Lietuvos ekonominę situaciją, Bankas mano, kad būtų prasminga iš naujo svarstyti galimybę atšaukti išskirtinių aplinkybių Lietuvoje galiojimą.
Biudžeto įsiskolinimas 2025 m. gali pasiekti 43 proc. BVP
Atsižvelgiant į prognozuojamą valstybės biudžeto deficitą ir prastesnes ekonomikos augimo perspektyvas, LB numato, kad 2024 m. valstybės skolos ir BVP santykis turėtų padidėti iki beveik 40 proc. (1,9 proc. daugiau nei 2023 m. pabaigoje).
Prognozuojama, kad valstybės įsiskolinimas 2025 m. gali pasiekti 43 proc. BVP, tad, neužtikrinus tvarių mokestinių įplaukų, didėjantis skolos santykis ilgainiui gali pradėti riboti Lietuvos finansines galimybes reaguoti į ekonominius iššūkius, kurie, atsižvelgiant į esamą geopolitinę įtampą pasaulyje, yra tikėtini, tvirtina Bankas.
Vis tik LB mano, kad nepaisant reikšmingai pabrangusio skolinimosi, dėl santykinai žemo įsiskolinimo lygio valstybei neturėtų kilti reikšmingų iššūkių refinansuojant esamus bei iš šio biudžeto projekto kylančius įsipareigojimus ir tvarkant skolą.
ELTA primena, kad Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, jog valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Koalicijos partneriai „laisviečiai” kelia klausimus dėl neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir didesnio finansavimo švietimo sričiai. Tuo metu opozicijos atstovai yra nepatenkinti, jų teigimu, pernelyg menku numatytu finansavimu kelių infrastruktūrai.
Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų, tuo metu Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų.
Kitais metais planuojama, kad „Sodros“ pajamos bus 7,64 mlrd. eurų, t. y. 8,2 proc. (579,5 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2023 m., o sąnaudos – 7,06 mlrd. eurų, t. y. 11 proc. (699,5 mln. eurų) didesnės nei 2023 m.
Pensijų anuitetų fondo (PAF) 2024 metų biudžete numatoma, kad pagrindinės veiklos įplaukos jame sudarys 16,4 mln. eurų, kai išlaidos – 3,3 mln. eurų.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) 2024 metų biudžeto projekte numatoma, kad pajamos sieks beveik 3,5 mlrd. eurų, t. y. 13,5 proc. daugiau nei 2023 m. biudžete (3,05 mlrd. eurų). Išlaidos kitų metų PSDF biudžete turėtų sudaryti identišką sumą – beveik 3,5 mlrd. eurų ir taip pat augti 13,5 proc., lyginant su šių metų biudžetu.
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
