Pavasariui įpusėjus daugelis vis dar skundžiasi energijos trūkumu. Gydytoja dietolgė Dalia Petrauskienė sako, kad tokia būsena – normali, mat žmonėms po žiemos dažnai trūksta įvairiausių vitaminų, be to, nuovargį gali lemti ir netinkamas gyvenimo ritmas ar mityba. O tam, kad šiltesnius orus pasitiktume turėdami daugiau jėgų – ji dalijasi ir keliomis taisyklėmis, kurios padės jaustis kur kas žvaliau.
Kas lemia energijos trūkumą?
Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad sveikų produktų ir šviežio maisto poreikis pavasarį visuomet padidėja.
„Atėjus pavasariui pirkėjai stengiasi maitintis sveikiau. Be to, jau nuo kovo pradžios siūlome šviežio derliaus daržovių ir vaisių: lietuviškų agurkų ir pomidorų, iš šiltesnių kraštų atkeliavusių morkų, svogūnų, bulvių, ridikėlių, nektarinų ir kitų sodo bei daržo gėrybių, kurios tampa dažnais kasdienio pirkėjų krepšelio svečiais. Pastebime, kad populiarėja ir ekologiško maisto skyrius, kurio asortimentas tikrai labai įvairus: nuo pieno, mėsos iki saldumynų ir netgi gėrimų. Populiariausios prekės yra ekologiška varškė, natūralus jogurtas, vištų kiaušiniai, viso grūdo duona“, – teigia „Iki“ komunikacijos vadovė.
Gydytoja dietologė Dalia Petrauskienė sako pastebinti, kad žmonės pavasarį dažniau skundžiasi nuovargiu, energijos trūkumu, prasta miego kokybe. Tai gali būti susiję ir su pavasariniu vitaminų trūkumu. Dažniausiai vitamino D, kurio, pasak jos, Lietuvoje trūksta net 90 proc. pacientų. Dar viena nuovargio priežastis – raciono apribojimas žiemos metu, kai valgome mažiau šviežių daržovių, neapdoroto maisto. Dėl to gali trūkti įvairiausių maistinių medžiagų. Be to, energijos trūkumą gali lemti ir gyvenimo ritmas, režimo nebuvimas, kasdienė nevisavertė mityba.
„Jeigu valgote daug, tačiau vartojate netinkamą maistą: turintį didelį cukraus kiekį, perdirbtus produktus, kepinius, keptą mėsą – tokie produktai labai apsunkina ir virškinimo, ir žarnyno sistemą, taip pat ir kepenis, kasą. Kartu dar ir gaunate įvairiausių kancerogenų. Todėl tokį maistą siūlyčiau pakeisti kuo natūralesniais, mažiau cukraus turinčiais, neperdirbtais, neapdorotais produktais. Mat tokie produktai savyje išlaiko daugiausiai organizmui naudingų medžiagų“, – pabrėžia D. Petrauskienė.
Ką daryti, kad jaustumėmės žvaliau?
Pasak dietologės, norint jaustis žvaliai svarbiausia yra išlaikyti valgymo ritmą: valgyti ne kelis kartus per dieną ir didelėmis porcijomis, o jas išskirstyti į keturias ar penkias dalis. „Kai vienu kartu pavalgome labai daug, į skrandį patenka didelis maisto kiekis ir kraujotaka susikoncentruoja skrandyje. Tai reiškia, kad mes turime mažiau energijos kitiems dalykams, pavyzdžiui, darbui. Todėl kuo mes mažiau apkrausime skrandį, tuo daugiau energijos turėsime“, – sako ji.
D. Petrauskienė rytą rekomenduoja pradėti nuo maistingų produktų, kurie suteikia daugiau energijos. Ryte ji rekomenduoja valgyti košę, pilno grūdo sumuštinius, kiaušinių patiekalus.
„Per pietus reikėtų pasistengti neapsunkti skrandžio. Dažnai pastebime, kad po pietų, pavalgius, pradeda imti miegas, tampame mažiau darbingi. Taip atsitinka, jeigu renkatės netinkamą maistą arba per dideles porcijas. Todėl jeigu jaučiate, kad po pietų tampate mažiau energingi, rinkitės valgyti vieną patiekalą: tik sriubą arba tik antrą patiekalą, o ne abu kartu. Vakare likus trims valandoms iki miego – geriau išvis nevalgyti, nes jeigu einame miegoti pilnu skrandžiu, galiausiai jausimės apsunkę, miegosime prastai ir kitą dieną atsikelsime pavargę. Kitaip tariant – kuo mažiau suvalgysime iš vakaro, tuo geriau jausimės ryte. Atsibusime alkani, daugiau pavalgysime per pusryčius ir mažiau privalgysime dienos eigoje“, – sako dietologė.
Visgi, dietologė pabrėžia, kad režimo laikytis turėtume ne tik galvodami apie maistą, bet ir apskritai dėliojant savo dieną. Pasak jos, diena turi būti suskirstyta į tris dalis – darbas, poilsis, miegas. Čia anot D. Petrauskienės, galioja 8:8:8 taisyklė. 8 valandos per dieną turi būti skirtos darbui, 8 poilsiui ir 8 miegui. Taip pat reikėtų išlaikyti ir fizinį aktyvumą. Pirmiausia, kasdien nueiti bent 10 tūkst. žingsnių – tai reikalinga tiek tam, kad nepriaugtume svorio, tiek bazinei medžiagų apykaitai palaikyti. Taip pat ji pataria aktyvesnį sportą susiplanuoti ir savaitės eigoje.
„Dar vienas iš pagrindinių energijos šaltinių yra tinkamas išgeriamo vandens kiekis. Dažnai jausdami, kad norime valgyti – mes tiesiog esame ištroškę, o organizmas siunčia klaidingus signalus, todėl prieš valgant visada rekomenduojama išgerti šiek tiek vandens. Na, ir paskutinis dalykas – miego režimas. Kad ir kaip atrodytų gaila švaistyti laiką miegui, per parą turime išsimiegoti apie 8 valandas. O jeigu užmigti sunkiau – patartina prieš miegą išeiti pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru“, – sako ji.
