14 C
Šiauliai
2024 / 05 / 01

Kodėl atkuriamose pelkėse reikia iškirsti medžius

Ar jau skaitėte?

Dalį visuomenės glumina klausimas, kodėl gamtininkai vienur sodina miškus, o kitur, ypač pelkėse, netgi ragina žmones dalyvauti talkose ir rauti atželiančias pušeles ir beržus. Į šį klausimą atsako mokslų daktarė botanikė Dalytė Matulevičiūtė, dirbanti Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje.

- Reklama -

KAIP ATSIKRATYTI NERIMO IR PRADĖTI GYVENTI. Laiko patikrinti būdai įveikti nerimą


„Natūralios pelkės yra pati efektyviausia organinės anglies kaupykla pasaulyje. Jos sugeria iš atmosferos ir durpių klode užkonservuoja iki septynių kartų daugiau organinės anglies nei kitos sausumos ekosistemos, pralenkdamos ir miškus“, – teigia D. Matulevičiūtė. – Tačiau nusausinus pelkes, o tai Lietuvoje buvo itin plačiai daryta, jos iš kaupyklų tampa dideliais šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šaltiniais. Kartu ateina ir kitos pasekmės – pradeda nykti pelkių biologinė įvairovė – tik joms būdingų augalų ir gyvūnų rūšys. Nusidriekia ištisa padarinių grandinė, kuri tiesiogiai paliečia ir žmones. Pavyzdžiui, geros būklės pelkės sausrų laikotarpiais pasitarnauja kaip vandens rezervuarai, kurie palaiko dirvožemio ir oro drėgmę aplinkiniuose miškuose ir dirbamuose laukuose, taip pat švelnina karščio bangas. Nusausintos pelkės šitų savybių netenka. Dėl visų šių priežasčių gamtosaugos specialistai stengiasi atkurti pažeistas pelkes“, – aiškina D. Matulevičiūtė.

Pasak ekspertės, pažeistose pelkėse sužėlę medžiai užkuria negrįžtamus procesus ir spartina pelkės žūtį. „Pakankamas vandens lygis pelkei taip pat svarbu, kaip žmogui pakankamas kraujo kiekis. Tuo tarpu medžiai, garindami vandenį, pelkėse sustiprina sausėjimo procesus. Nors pelkėje išaugę jauni berželiai atrodo tokie nekalti, bet pažeistai pelkei jie yra beveik mirties nuosprendis, – teigia dr. Dalytė Matulevičiūtė. – Nieko nedarant tie berželiai per vasarą užaugs vos ne metrą, kitais metais sieks du metrus ir išgarins labai daug vandens. Taip pelkė vis labiau sausės, berželių atsiras vis daugiau ir daugiau, kol galų gale ji virs tankiu jaunų beržų sąžalynu, o durpė bus visiškai suskaidyta. Kartu su ja prarasime visus pelkinius augalus ir gyvūnus ir ekosistema bus negrįžtamai pasikeitusi.“

Gamtosaugininkė atkreipia dėmesį, kad natūraliose geros būklės pelkėse taip pat auga vienas kitas medelis, bet jų nedaug, jie skurdūs. Sausringais metais stipriau ūgtelėję, lietingais metais jie nudžiūsta, nes pakilus vandens lygiui, medžių šaknys nebegauna deguonies. Tačiau pažeistoje pelkėje šie procesai išsibalansuoja. „Pelkinių ekologinių formų medžiai nebūna aukšti. Šimto metų pušis gali siekti vos metrą ir panašėti į japonišką bonsą. Sparčiai augantys medžiai išduoda, kad pelkė pažeista ir yra grėsmė jos išlikimui“, – aiškina dr. D. Matulevičiūtė.

Tačiau, kaip pabrėžia ekspertė, darbus turi atlikti ar jiems vadovauti profesionalai. Žmonės, apsilankę aukštapelkėje, neturėtų imtis veiksmų savarankiškai, bet prisidėti prie saugomose teritorijose organizuojamų talkų. „Atkuriant pelkę, reikia pakelti vandens lygį. Tai daro specialistai. Tačiau prieš tai reikia pašalinti sužėlusius beržus ir pušis. Šie darbai turi būti daromi tinkamu metu. Geriausias laikas – vėlyvas ruduo ir žiema. Tada intervencijos į ekosistemą padariniai mažiausi, nes nėra perinčių paukščių, o pelkės paviršius dėl įšalo yra mažiausiai jautrus trypimui. Pelkių atkūrimas yra imlus laikui darbas, reikalaujantis atidumo, kitaip norimo rezultato galima ir nepasiekti“, – teigia dr. Dalytė Matulevičiūtė.

Lietuvoje pelkės ir durpynai užima 10 proc. šalies ploto, o iš jų apie du trečdaliai yra pažeisti sausinimo. Didžioji pelkių ir durpynų dalis yra naudojama miškininkystės (45 proc.) bei žemės ūkio (39 proc.) reikmėms, durpių gavyba sudaro apie du procentus nusausinto ploto.

- Reklama -

Vaizdo reportažas

Straipsnį ir reportažą parengė Monika Vyšniauskienė, LIFE integruotasis projektas „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje” .

Justina Maslinskaitė
Strateginės komunikacijos skyriaus patarėja
LR aplinkos ministerija

TOP naujienos

Keičiu padangas. Kaip žinoti, kuris autoservisas jomis pasirūpins tinkamai?

Netrukus įsibėgės padangų keitimo sezonas ir vairuotojai užplūs transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų centrus. Kaip žinoti, kuris autoservisas atsakingai tvarko atliekas, jų...

Daugiau veiklų, mažiau nuobodulio – tiesiama pagalbos ranką namuose dirbantiems tėvams

Mažiausieji šeimos nariai gali nesuprasti nei karantino sąlygų, nei ką reiškia tėvams dirbti iš namų. Siekiant vaikams padėti kovoti su nuoboduliu, „Lexus“ sukūrė spalvinimo...

Horoskopai liepos 21 dienai

AVINASKodėl jūs visada sužinote paskutinis? Šiandien vėl pražiopsojote kažką svarbaus. Net jei turėsite dar vieną galimybę, tai jau nebus visai tas pat. Labai naudingą...

Artimiausiomis dienomis traukiantis karščiams laukia neramūs orai

Artimiausiomis dienomis traukiantis karščiams laukia neramūs orai. Šiandien didesnėje šalies dalyje, daugiausia Vakarų Lietuvoje, trumpi lietūs, vietomis smarkūs, perkūnija. Kai kur galima kruša. Pietryčių, pietų,...

Horoskopai sausio 29 dienai

AVINASPasitelkęs patikimą informaciją ir fantaziją veikiausiai sugebėsite susiklosčiusią padėtį panaudoti savo interesams. Tiek jūs pats, tiek artimieji bus kiek jautresni nei paprastai. Būkite itin mandagus ir taktiškas. JAUTISReikalai klostosi jūsų nenaudai. Jei siekiate nugalėti varžovą,...

Kokia Lietuvą 2050 metais nori matyti Lietuvos Seimas

Seimas priėmė vieną svarbiausių šios rudens sesijos sprendimų ir patvirtino Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“, kuri pakeis iki šiol galiojusią Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“. Patvirtinus šį dokumentą baigta kurti naujoji strateginio valdymo sistema. „Lietuvos...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS