Paskutinis praėjusių metų mėnuo dėl gamtos sąlygų buvo vienas nuostolingiausių šalies istorijoje. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vien sniego stogams padaryti nuostoliai, palyginti su 2021 metų gruodžiu, išaugo 15 kartų. Pasak specialistų, didelės dalies nelaimingų atsitikimų buvo galima išvengti tinkamai įrengus pastatų stogus.
Milijoniniai nuostoliai
Vien „Lietuvos draudimas“ gruodį apsidraudusių gyventojų dėl sniego patirtą žalą įvertino apie 1 mln. eurų. Apie penktadalį šios sumos sudaro stogams sniego ir ledo padaryta žala.
„Dar iki Kalėdų fiksavome virš 600 žalų dėl sniego slėgio žmonių turtui. Itin nukentėję namų stogai, ūkiniai pastatai, šiltnamiai, stoginės, pavėsinės, nuplėšti nekokybiškai pritvirtinti saulės kolektoriai, lietvamzdžiai. Nukentėjo ne tik privačių žmonių būstai, bet ir komercinis turtas“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
Nelaimingų atsitikimų skaičiui įtakos turėjo itin permainingi orai. Metų pabaigoje kilusios pūgos metu iškrito didelis sniego kiekis, kuris vėliau atšilus tirpo, darėsi sunkus ir savo svoriu laužė stogo konstrukcijas, krito ant automobilių.
Nemenkų nuostolių pridarė susidarę varvekliai bei plikledis. Medikai dėl susižalojusių piliečių kiekio net svarstė galimybę stabdyti planines operacijas.
Daugiausiai nekilnojamojo turto draudimo sutarčių šalyje sudariusio „Lietuvos draudimo duomenimis“, 2022 m. gruodį vien stogams padaryta žala lyginant su 2021 m. gruodžiu išaugo 15 kartų – nuo beveik 12 tūkst. eurų iki daugiau kaip 180 tūkst. eurų, o pačių įvykių skaičius padidėjo beveik 9 kartus – nuo 33 iki 287 žalos atvejų gyventojų turtui.
Nelaimingų atsitikimų daugės
Pasak UAB „Danfoss“ projektų vadovo Mariaus Žardalevičiaus, šylant klimatui ir temperatūrai svyruojant apie nulį bei augant kritulių kiekiui žiemą, gamtos padarytų nuostolių kiekis tik augs, jei patys nesiimsime priemonių.
„Drėgnas sniegas tampa apie dešimt kartų sunkesnis už tik iškritusį ir laužo stogo konstrukcijas savo svoriu. Krentančios sniego sankaupos kelia pavojų stogeliams, šalia pastatų paliktiems automobiliams ir žmonėms. Ne mažesnę grėsmę kelia varvekliai, kurie nelaimingus atsitikimus sukelia rečiau, bet dažnai itin sunkius. Tirpstant sniegui ir staiga atšalus, tirpsmo vanduo ledėja, plečiasi ir laužo stogo bei lietaus nutekėjimo konstrukcijas“, – pasakoja specialistas.
Augančią problemą pastebi ir miestų vadovai. Klaipėdoje nuo sausio 1-osios įsigaliojo griežtesnė tvarka. Leisianti net skirti baudas gyventojams, kurie nuo stogų nepašalins pavojingų varveklių ir sniego. Baudos numatytos ir Vilniuje bei Kaune.
Išmani stogų apsauga
Pasak M. Žardalevičiaus, kol kas pastatų administratoriai su varvekliais ir sniegu kovoja primityviausiu būdu – kviečia specialistus, kad šie nuvalytų stogus. Vis tik paprasčiau, pigiau ir patikimiau apsaugoti tiek stogą, tiek lietaus nutekėjimo sistemas, tiek po jais vaikštančius žmones – įrengti šildymo kabelius, kurie neleidžia susidaryti varvekliams, ledo ar sniego sankaupoms.
„Jei stogas šlaitinis, paprastai kartu su latakais ir lietvamzdžiais apšildomas stogo kraštas iki sniego sulaikymo užtvarų. Kito tipo stogams paprastai apšildomos vietos, kuriomis lietaus vanduo pasiekia lietaus nutekėjimo sistemas, kad šios neužsikimštų. Jei stogas sutapdintas ir įrengtas kaip terasa, galima apšiltinti takus, kuriais bus smagu ir saugu pasivaikščioti“, – pasakoja M. Žardalevičius.
Ne mažiau svarbu apšildyti lietaus nutekėjimo sistemas – tiek latakus, tiek lietvamzdžius nuo viršaus iki apačios. „Jei nėra šildymo sistemos, saulei apšvietus stogą vanduo pradės tirpti ir bėgti lietaus nuvedimo sistema. Temperatūrai nukritus, latakuose ir lietvamzdžiuose susikaupęs vanduo šaldamas gali sugadinti lietaus nutekėjimo sistemą“, – aiškina UAB „Danfoss“ projektų vadovas.
Nors pabrangus elektrai sprendimas šildyti ja stogus gali pasirodyti neekonomiškas, taip nėra. Įsirengus modernų šildymo valdiklį, kaip „DEVIreg™ 850“, šildymo sistemą įjungs reaguodama ne tik į oro, bet ir į santykinę oro drėgmę, o tai leis stogą šildyti tik tuomet, kai tai tikrai būtina.
Šildomi stadionai ir keliai
„Galvojant apie saugumą verta pagalvoti ir apie šildomus takelius bei privažiavimus. Juk būtent prie namų durų patiriama didelė dalis visų susižalojimų. Nors galima nutirpdyti takelius, laiptus, kad jie niekada nebūtų slidūs, įvažiavimus automobiliui“, – pasakoja M. Žardalevičius.
Užsienyje „Danfoss“, valdanti DEVI, jau yra nutiesusi net šildomų pavojingų kelių atkarpų, tiltų, futbolo stadionų.
Dar viena svarbi sritis privačių namų savininkams – vamzdžių šildymas nuo užšalimo. DEVI kabeliais galima nebrangiai apsaugoti vandentiekio ir nuotekų tinklus nuo galimo užšalimo, kabeliai gali būti montuojami tiek vamzdžių paviršiuje, tiek viduje.
Aidas Žiliukas
